Gimiau 1972 m., kai su nauja jėga pakilo kovos už laisvę sąjūdis. Iš tėčio pusės priklausau senai vilniečių šeimai. Turiu sąsają su Kauno rajonu – čia grįžęs iš lagerio apsigyveno senelis Vincentas su šeima, čia esu praleidęs ne vieną vaikystės vasarą.

Tėvai – Vilniaus Universitete dirbantys ir dėstantys chemikai, kurių dėka esu toks, koks esu. Sąžinės ir tvirtumo mokiausi iš senelio Vinco – rašytojo, už partizanišką veiklą apdovanoto Vyčio Kryžiumi, sovietų nuteisto kasti anglį Intoje.

Mokykloje chemijos olimpiadose Lietuvoje esu laimėjęs porą aukso medalių, taip pat – sidabro  medalį Sovietų Sąjungoje. Ją ir ketinau studijuoti – tačiau prasidėjęs Sąjūdis nukreipė prie politinių idėjų, o galiausiai atvedė į humanitarinius mokslus.

Mano laisvalaikio pomėgiai – knygos, kelionės, architektūra. Be gimtosios, kalbu ir skaitau dar aštuoniomis kalbomis. Iš daugelio jų esu vertęs knygas ir tekstus. Studijavau Vilniuje, Vokietijoje, doktoratą rašiau ir apgyniau Kembridžo Universitete, vėliau ten ir dėsčiau – filosofiją, klasikines kalbas. Pažinau tenykštį gyvenimą.

2004 m. po aštuonerių metų Anglijoje grįžau dirbti Lietuvoje. Universitete dėsčiau filosofiją ir klasikinius dalykus. 2008 m. buvau išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Jame Lietuvos valstybei ir jos žmonėms tarnauju iki šiol. Darbuojuosi švietimo, užsienio reikalų, žmogaus teisių srityse. Už indėlį ginant Sakartvelo (Gruzijos) laisvę ir teritorinį vientisumą buvau apdovanotas vienu aukščiausių šios šalies apdovanojimų – Prezidentiniu prakilnumo ordinu.

Mūsų šeima: kartu su žmona Viktorija išauginome dukrą Sofiją. Po studijų Anglijoje ir Taivane ji sugrįžo dirbti į Lietuvą